Duresis (Bashkia Durrës)
Duresis – miestas vakarinėje Albanijos dalyje, prie Adrijos jūros pakrantės; antrasis pagal dydį šalyje, dauguma gyventojų albanai. Miesto religinę gyventojų daugumą sudaro Albanijoje vyraujančios musulmonų sunitų bendruomenės atstovai, yra katalikų, stačiatikių ir bektašių (islamo sekta) bendruomenės.
Duresis yra apygardos ir apskrities centras ir šių administracinių-teritorinių vienetų svarbiausias miestas. Duresis yra antrasis pagal dydį ir svarbą Albanijos (po Tiranos) pramoninės ir ekonominės veiklos centras bei pagrindinis šalies uostas. Mieste išvystyta laivų statybos ir remonto, chemijos, metalo apdirbimo, maisto (vyno, tabako, žuvų), tekstilės ir odos pramonė, žuvininkystė, turizmas (klimatinis kurortas, aplankomas apie 600 tūkst. turistų per metus).
Miestas yra svarbus Albanijos susisiekimo mazgas, apie 33 km nutolęs nuo šalies sostinės, per jį eina svarbūs plentai į Graikiją, Juodkalniją; svarbūs keliai į Tiraną ir kitus Albanijos miestus. Reguliariai kursuoja keltai į Italijos uostamiestį Barį. Duresis yra svarbus šalies geležinkelių mazgas: iš miesto veda Duresio–Vliorės, Duresio–Elbasanio–Pogradecio, Duresio–Tiranos ir Duresio–Škoderio–Podgoricos geležinkeliai. Netoli miesto veikia aerodromas.
Duresis yra svarbus šalies švietimo ir kultūros centras. Veikia naujausias Albanijoje, 2006 m. įsteigtas Aleksandro Moisiu (Aleksander Moisiu) universitetas, augalų apsaugos ir žvejybos mokslo tyrimo institutai. Archeologijos ir istorijos muziejai. Mieste veikia keletas teatrų, miesto išlaikomas filharmonijos orkestras.
* KS Teuta Durrës (futbolas)
Duresis yra apygardos ir apskrities centras ir šių administracinių-teritorinių vienetų svarbiausias miestas. Duresis yra antrasis pagal dydį ir svarbą Albanijos (po Tiranos) pramoninės ir ekonominės veiklos centras bei pagrindinis šalies uostas. Mieste išvystyta laivų statybos ir remonto, chemijos, metalo apdirbimo, maisto (vyno, tabako, žuvų), tekstilės ir odos pramonė, žuvininkystė, turizmas (klimatinis kurortas, aplankomas apie 600 tūkst. turistų per metus).
Miestas yra svarbus Albanijos susisiekimo mazgas, apie 33 km nutolęs nuo šalies sostinės, per jį eina svarbūs plentai į Graikiją, Juodkalniją; svarbūs keliai į Tiraną ir kitus Albanijos miestus. Reguliariai kursuoja keltai į Italijos uostamiestį Barį. Duresis yra svarbus šalies geležinkelių mazgas: iš miesto veda Duresio–Vliorės, Duresio–Elbasanio–Pogradecio, Duresio–Tiranos ir Duresio–Škoderio–Podgoricos geležinkeliai. Netoli miesto veikia aerodromas.
Duresis yra svarbus šalies švietimo ir kultūros centras. Veikia naujausias Albanijoje, 2006 m. įsteigtas Aleksandro Moisiu (Aleksander Moisiu) universitetas, augalų apsaugos ir žvejybos mokslo tyrimo institutai. Archeologijos ir istorijos muziejai. Mieste veikia keletas teatrų, miesto išlaikomas filharmonijos orkestras.
* KS Teuta Durrës (futbolas)
Žemėlapis - Duresis (Bashkia Durrës)
Žemėlapis
Šalis - Albanija
 |
 |
| Albanijos vėliava | |
Garsiajame Ptolemėjaus žemėlapyje, kuriame minima Ilirų gentis Albanoi yra pažymėtas ir miestas – Albanopolis. Šiokių tokių duomenų apie Albanijos kilmę duoda jos vardo susidarymo aiškinimas. Alb- elemento kilmė šalies pavadinime yra siejama su ilyrų alb – kalva, kalvų pieva, iš kurio kildinamas ir pavadinimas Alpės. Ir pagal albanų istorikų versiją, dabartinių albanų protėviai buvo ilyrai, kurie į vakarų Balkanus atsikraustė apie 2 tūkstantmetį pr. m. e. Tuo metu jie buvo apsupti keleto nedraugiškų valstybių. Graikai į šią teritoriją atvyko VII a. pr. m. e. ir, pavertę ją savo kolonija, taikiai prekiavo su vietiniais gyventojais ilyrais. Patys ilyrai savarankišką valstybę įkūrė IV a. pr. m. e., tačiau graikai užvaldė pietinę šalies dalį (teritoriniai ginčai tarp Albanijos ir Graikijos tęsiasi ir iki šių dienų). Vėliau, 228 m. pr. m. e., besiplečianti Romos valstybė užgrobė Ilyriją, pasiuntusi ten 200 karo laivų. Tačiau lingvistiniai duomenys prieštarauja tokiai traktuotei. Ilyrai greičiausiai buvę kentuminės kalbos atstovais, o albanai yra sateminės kalbos atstovai. Vis dėlto genetiniai tyrimai nedviprasmiškai parodo, kad albanai yra Balkanų autochtonai. Viena iš labiau pagrįstų versijų yra albanų kilimas iš dakų – senosios Dakijos (dab. Rumunija) gyventojų, kurie į šiuolaikinę Albaniją atsikėlė po romėnų Dakijos nukariavimo. Tai patvirtina albanų prokalbės substratas rumunų kalboje bei dakų ir albanų asmenvardžių paralelės. Tačiau ši etnogenezės versija albanų netenkina politiniais sumetimais dėl pretenzijų į Kosovą, nes šie reikalavimai grindžiami neįrodytu ilyrų ir albanų giminiškumu.
Valiuta / Kalba
| ISO | Valiuta | Simbolis | Significant Figures |
|---|---|---|---|
| ALL | Albanijos lekas (Albanian lek) | L | 2 |
| ISO | Kalba |
|---|---|
| SQ | Albanų kalba (Albanian language) |
| EL | Graikų kalba (Greek language) |